Laipiojančios rožės

Retame kieme ar sodyboje nepamatysi mūsų darželių puošmenos – laipiojančios rožės. Laipiojančios rožės gautos praėjus ilgą ir sudėtingą kelią kryžminant savaime gamtoje augančius erškėčius (Rosa multiflora, Rosa stetigera, Rosa vichuraiana) su šiuolaikinėmis arbatinėmis hibridinėmis ir floribundinėmis rožėmis. Laipiojančių rožių klasifikacija nėra nusistovėjusi ir yra gana paini – įvairiuose šaltiniuose nurodoma nuo 2 iki 5 grupių. Dalis laipiojančių rožių įvairiuose kataloguose priskiriamos skirtingoms grupėms – 2 m. aukščio rožės priskiriamos arba žemoms, pusiau laipiojančioms rožėms, arba aukštoms krūminėms. Tradiciškai skiriamos 2 pagrindinės grupės: Rambler (R.) – tai smulkiažiedės laipiojančios ir Large - flowered Climber (LCl.) – tai stambiažiedės laipiojančios. Į atskiras grupes dar galima būtų išskirti pastaraisiais metais vis labiau populiarėjančias laipiojančias miniatiūrines rožes ir Vokietijos firmos W. Kordes Söhne laipiojančias rožes.
Smulkiažiedžių laipiojančių rožių (R) lankstūs stiebai išauga iki 3-4 metrų, o kai kurių veislių net iki 6-9 metrų. Jos gausiai žydi tik antrais ir vėlesniais metais. Žiedai 2-4 cm. skersmens. Žydėjimo metu šios rožės labai dekoratyvios. Iš jų liaunų, žiedais apkibusių stiebų galima sudaryti gražias girliandas, arkas, piramides, papuošti pastatų sienas, pavėsines, tvoras, įvairias sienutes, stulpus, išdžiuvusių medžių kamienus. Labai puošniai žalios vejos fone atrodo atskiros rožės, išaugintos kolonos forma arba kaip stiebinės. Tokios rožės labai gražiai atrodo žydėjimo metu, kai jų ilgos, lanksčios, žemyn svyrančios šakos apkimba gausiais žiedais. Laipiojančių rožių savybės šiek tiek skiriasi nuo kitų rožių savybių ir į tai reikia atkreipti dėmesį, kad išvengti klaidų. Tipiškų laipiojančių rožių žiedai susidaro ant antramečių stiebų. Jeigu pernykščiai stiebai nušąla arba būna labai pažeisti ligų (ypač degligės), pavasarį juos reikia pašalinti. Tada tą vasarą smulkiažiedės vijoklinės rožės beveik nežydi, tačiau augina naujus, pakaitinius stiebus, ant kurių gausiai žydės sekančiais metais. Nors laipiojančios rožės palyginus su kitomis (ypač su arbatinėmis hibridinėmis) yra atsparesnės šalčiams, tačiau jas paruošti žiemai ir uždengti reikia rūpestingiau negu kitas. Kitų grupių rožių pakanka išsaugoti tik apatinę krūmo dalį, o laipiojančių būtina išsaugoti kuo ilgesnius stiebus, kad vasarą gausiai žydėtų. Dauguma senesnių veislių smulkiažiedžių laipiojančių rožių žydi tik vieną kartą. Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų žydėjimas trunka nuo 20 iki 60 dienų, tačiau pastaraisiais metais yra išveistos naujos, pakartotinai žydinčios, veislės. Laipiojančios rožės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens iš krūmo apačios išleidžia daug stiebų, kurie nespėja subręsti ir tinkamai pasiruošti žiemai (sumedėti), todėl dalį stiebų reikia pašalinti. Pakanka viename krūme palikti 4-6 stipriausius stiebus, o kitus, vos pradėjusius augti, nukarpyti. Taip pat reikia pašalinti senus, sukamblėjusius ir neproduktyvius (senesnius kaip 3 metų) stiebus.
Kryžminant smulkiažiedes laipiojančias rožes su arbatinėmis hibridinėmis, floribundinėmis ir kitomis, gautos stambiažiedės laipiojančios rožės (LCl.)
Stambiažiedės laipiojančios rožės auginamos ir prižiūrimos panašiai kaip ir smulkiažiedės laipiojančios. Dauguma veislių žydi per vasarą du kartus. Jų žiedai yra 8-10 cm. skersmens. Stambiažiedžių laipiojančių rožių žiedai pilnai susiformuoja ant antramečių stiebų, tačiau teko pastebėti, kad, skirtingai negu smulkiažiedės, stambiažiedės žydi ir ant pirmų metų stiebų, tik žiedų yra mažiau ir krūmai tais metais žemesni. Antrais ir vėlesniais metais priklausomai nuo veislės jų krūmai užauga nuo 2,5 iki 4 metrų. Jų stiebai yra storesni ir standesni taip pat mažiau lankstūs negu smulkiažiedžių, tačiau atramų joms taip pat reikia.
Pusiau laipiojančios rožės užauga iki 2 metrų. Taip jos pavadintos tik sąlyginai, nes šiai grupei priskiriamos ir krūmo formos rožės, kurios dėl panašaus aukščio tinka vertikaliam apželdinimui. Šios grupės rožės žydi labai gausiai beveik ištisą vasarą. Žiedai dideli, 8-12 cm. skersmens, dažniausiai pilnaviduriai, gražios, į arbatinių hibridinių rožių žiedus panašios formos, taip pat tinka ir puokštėms. Dauguma pusiau laipiojančių rožių labai atsparios šalčiui.
Laipiojančios miniatiūrinės rožės – tai visai naujas rožių tipas. Iš tikrųjų jos ne tokios jau mažos – jų stiebai kai kada siekia 2 metrus ir net daugiau, tik jų lapai ir žiedai yra tokie pat maži, kaip ir miniatiūrinių rožių. Jos yra labai dekoratyvios ir puošniai atrodo nedideliuose kiemeliuose prie medinių atramėlių, sukaltų iš smulkių kartelių. Jos yra kompaktiškos, užima nedaug vietos ir truputį primena japoniškus sodus. Kai kurių veislių rožes galima auginti kaip besidriekiančias, o padarius joms atramėles ir kaip laipiojančias miniatiūrines.
Kordes laipiojančių rožių bendras bruožas – tai stiprūs ūgliai, iki 2 metrų ilgio, tanki blizganti lapija, stambūs žiedai, gausus žydėjimas (iki vėlyvo rudens), atsparumas šalčiams ir grybinėms ligoms. Kaip taisyklė – tai dažniausiai visai neseniai išveistos veislės.
Čia pateikiame atspariausias ir gausiausiai žydinčias laipiojančių rožių veisles, tinkamas auginti mūsų klimato sąlygomis.