Gėlių karalienė jūsų sode

Nors  šiemet žiema nelabai skubėjo trauktis, tačiau pavasario ženklai kasdien vis ryškesni. Pabudo iš žiemos miego ir gėlių karalienė – rožė. 

Atlikus būtiniausius pavasario darbus rožyne ( nudengus, iškarpius ir nupurškus) pats laikas pagalvoti apie turimų rožynų atnaujinimą, naujų planavimą. Dauguma rožių mėgėjų, ypač tie, kurie ne pirmus metus augina šias nuostabias gėles,  moka jas prižiūrėti ir gėrisi jų žiedais ir skleidžiamu aromatu iki vėlyvo rudens. Tačiau kasmet kuriasi vis naujos sodybos, kitos naujai pertvarkomos, apželdinami parkai ir skverai. Šiame straipsnelyje norime pasidalinti mintimis apie   rožių sodinimą, jų derinimą su kitais augalais, taip pat su supančia aplinka, bendru kraštovaizdžiu.

Rožės yra sodo  puošmena, tačiau su rožėmis yra rūpesčių, ir to negalima pamiršti. Nepakanka rožės krūmelį tik pasodinti, pasodinus reikia stebėti ir tinkamai prižiūrėti. Rožės gerai augs, gausiai žydės ir bus dekoratyvios tik tuomet, jeigu joms užteks šviesos, šilumos, oro, drėgmės, jos gerai žiemos ir “maitinsis”, augs neuždruskintoje dirvoje, bus apsaugotos nuo didelių vėjų, ligų, ir kenkėjų, genimos ir formuojamos. Taip prižiūrimos rožės būna dekoratyvios iki 20 metų, o kai kurios veislės (pvz.. Rosa Gajard, Gloria Dei ir kt.) ir dar ilgiau. Rožės taip pat nemėgsta kilnojimo iš vienos vietos į kitą. Esant būtinybei, persodinti galima ūkanotą, lietingą dieną, dar tik pradedančias sprogti, anksti pavasarį ir ne vyresnes kaip 3-4 metų.  

Prieš pasirenkant konkrečias rožių veisles naudinga:

–     žinoti, ar rožės bus sodinamos privačiame sode, ar miesto parke, skvere ir pan.;  

• pasirinkti savo sodo stilių, nusistatant, kokią reikšmę paskirsite rožėms, t. y. ar jos sode sudarys pagrindinį akcentą, ar bus derinyje su kitais augalais; 
• įsivaizduoti kaip atrodys pilnai suaugusios rožės prie namo (jeigu ten galvojate sodinti), įvertinant namo formas, aukštį, tekstūrą, spalvą, laiptelius; 
• nuspręsti, kur jos bus sodinamos – priderinamos prie kitų augalų pagal aukštį, spalvą, žydėjimo periodus ir kt., ar skiriama atskira vieta vien rožėms;
• atkreipti dėmesį į artimiausią kraštovaizdį;
• apsvarstyti ir įvertinti praktinius faktorius  (klimatas, drenažas, šviesa ir šešėliai), kurie įkvėps ir padrąsins projektuojant savo sodą;
• nuspręsti, kur ir kam bus sodinamos rožės: gyvatvorėms, bordiurams, arkoms, pergolėms, tvoroms apželdinti, alpinariumams, skynimui, aplinkai puošti;
• įvertinti, kiek laiko galėsite skirti savo sodui.

Jūs džiaugsitės ir gerai jausitės savo sode tik tuomet, kai pasirinktas sodo stilius bus arti Jūsų širdies. 

Pastaraisiais metais šalia tradicinių arbatinių-hibridinių , laipiojančių, floribundinių (dar vadinamų “rabačių” rožėmis) rožių, vis populiaresnėmis tampa labai atsparios žiemai parko ir besidriekiančios rožės,  miniatiūrinės, poliantinės ir angliškos rožės (tai nostalgiškomis arba romantiškomis vadinamos rožės). Taip pat labai mėgstamos stiebinės rožės – rožių medeliai.    

Arbatinės-hibridinės – tai aristokratiškos, iki šiol neprarandančios patrauklumo ir dažniausiai auginamos dėl savo puošnumo, didelių taurios formos žiedų, malonaus kvapo rožės, tinkančios ir aplinkai puošti ir pamerkti į vazą. Šios grupės rožės gražiai augs ir bus dekoratyvios  tik labai geromis sąlygomis, jos šiek tiek lepesnės, reikalauja geresnės priežiūros, mažiau atsparios šalčiui ir nepalankioms oro sąlygoms.

Retame kieme ar sodyboje nepamatysi mūsų sodų ir darželių puošmenos – laipiojančios rožės. Dauguma pastaraisiais metais Lietuvoje auginamų laipiojančių rožių žydi visą sezoną ir džiugina mus savo žiedais iki vėlyvo rudens. Žydėjimo metu šios rožės labai dekoratyvios. Tinka apželdinti arkas, piramides, pastatų sienas, pavėsines, tvoras, įvairias sienutes, stulpus, išdžiūvusių medžių kamienus, taip pat labai gražiai atrodo žalios vejos fone. Laipiojančios rožės puikiai derinasi su raganėmis. 

Floribundinės rožės pasižymi gausiu ir nepertraukiamu žydėjimu, atsparumu ligoms ir nepalankioms žiemojimo sąlygoms, gražia žiedo forma. Krūmeliai dažniausiai neaukšti, 60-80 cm., kompaktiški. Floribundinės rožės paįvairina spalvų paletę naujais atspalviais – jas galima komponuoti vienspalvėmis grupėmis, spalvingais gėlynais ar pavieniais krūmais.  Tai pačios tinkamiausios rožės parkams, skverams, sodyboms, kolektyvinių sodų sklypeliams želdinti. Visai neseniai į atskirą grupę išskirtos Patio rožės – tai ne aukštesnės kaip 40-50 cm. kompaktinės floribundinės rožės.

Parko ir krūminės rožės užauga iki 1,5-2 m. aukščio.  Tai bene atspariausios šalčiui rožės. Daugumos jų net nebūtina žiemai dengti. Pastaraisiais metais išvestos veislės pilnaviduriais žiedais, žydinčios visą sezoną.

Besidriekiančios rožės suteikia sodininkams naujų galimybių. Ten, kur kitų grupių rožes gana sunku pritaikyti, besidriekiančios rožės atrodo puikiai. Priklausomai nuo veislės jų šakos siekia nuo 0,5 iki 3 m. ilgio. Besidriekiančios rožės tinka alpinariumuose, kur labai gražiai atrodo tarp akmenų, prie kiemo laiptų, sienelių, terasų, jų žemyn nusvirusios pilnos žiedų kekės labai dekoratyvios, puikiai atrodo mediniuose kubiluose ar dideliuose vazonuose. Pasodintos grupėje jos uždengia žemę kaip nuostabus, visą vasarą žydintis kilimas. Prie vertikalių atramėlių jos atrodo kaip miniatiūrinės vijoklinės rožės. Tinka nedideliems (japoniško stiliaus) sodams.

Poliantinės rožės labai tinka apželdinti. Iš jų galima sudaryti visą vasarą žydinčius gėlynus. Šios rožės tinka lysvaitėms, apvadams, borteliams, dera su spygliuočiais, levandomis, gražiai atrodo vandens ir akmens kaimynystėje. Žiedai tinka nedidelėms puokštėms, krepšeliams, iš jų galima sukurti puikias kompozicijas. Poliantinės rožės atsparesnės nepalankioms žiemoms negu kitų grupių rožės, jos ypač atsparios drėgmės pertekliui, o tai svarbu mūsų klimato sąlygomis, jų priežiūra yra paprastesnė.

Miniatiūrinės rožės užauga nuo 20 iki 50 cm.,žydi labai gausiai, beveik be pertraukos visą vasarą. Jas galima sodinti klombose, alpinariumuose, gražiai atrodo grupė nedidelės vejos fone, tinka pasodintos po stiebinėmis rožėmis, taip pat vazonuose. Jų priežiūra visai nesudėtinga, genėti beveik nereikia.

Pastaraisiais metais labai populiarios užsienyje ir Lietuvoje stiebinės rožės. Tai nėra atskira rožių grupė – į stiebą skiepyjamos ir gražiai žiūrisi visų grupių rožės. Stiebines rožes galima auginti grupėmis arba pavieniui. Jos derinasi su žemaūgėmis (miniatiūrinėmis, poliantinėmis, besidriekiančiomis) rožėmis. Labai gražiai atrodo žalios vejos fone. Stiebines rožes galima sodinti tiesiai į gėlyną nuolatinėje vietoje arba į didelius (15-25 l.) vazonus. Vazonuose augančiomis stiebinėmis rožėmis gali būti papuošti nedideli kiemeliai, balkonai, terasos, namų durys, varteliai. 

Angliškos rožės tai pati naujausia rožių grupė, gauta sukryžminus senąsias rožes su arbatinėmis-hibridinėmis ir floribundinėmis. Gal todėl jos dar vadinamos romantinėmis. Iš naujų laikų rožių jos paveldėjo atsparumą ir ilgą žydėjimą, o iš senovinių – žiedo formą. Jų išskirtinis bruožas – dideli žiedai originalios, senovinės bijūno formos. Šiuo metu tai vienos madingiausių rožių. Populiariausios ir perspektyviausios veislės: “Graham Tomas”, “Abraham Darby”, “Eden Rose”, “Leonardo da Vinci”, “Rosarium Uetersen”. 

Kokios rožės tinka kapams ?

Vienareikšmiškai į tai atsakyti nėra paprasta. Šiame straipsnelyje norime pasidalinti savo mintimis  ir patyrimu apie tai, kokius reikalavimus turėtų atitikti rožės, kurias norėtumėte pasodinti ant artimųjų kapo. Tinkamai parinkus rožių grupę ir rūšį, nuo gegužės iki vėlyvo rudens kapas bus pasipuošęs gyvais žiedais.

Prieš priimdami sprendimą papuošti kapą rožių krūmeliais, atidžiai įvertinkite aplinką ir tiesiog apsidairykite: koks reljefas, senos ar naujos kapinės, ar arti yra aukštų ir senų medžių, kokie antkapiniai paminklai šalia artimųjų kapo – aukšti ar ne, jeigu kapas yra šlaite – į kurią pusę pasviręs šlaitas, nes rožė turi gauti pakankamai saulės, ar vieta, kur sodinsite rožę, nėra kiaurai perpučiama vėjo, kaip sakoma – vėjų pagairėje, šito rožės nemėgsta.  Žinia, kad rožės mėgsta priemolį, kad turėtų kur tvirtai įleisti šaknis, tačiau nereikėtų bijoti jeigu gruntas yra per lengvas ar sunkus (pvz.. grynas smėlis ar molis) – iškasus gilesnes (apie 60-70 cm.) duobutes vienam ar keliems krūmeliams nesunku paruošti norimą gruntą, tik svarbu kad gruntinis vanduo nebūtų aukštas, nes rožės šaknis leidžia gana giliai (iki 1 metro) ir nemėgsta stovėti vandenyje. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad laistyti rožes reikia retai tačiau gausiai – tai yra patogu tiems, kas gyvena toli nuo kapų ir negali dažnai atvažiuoti. Visa kita rožių priežiūra taip pat yra gana paprasta – priešingai, negu kai kas galvoja – ir reikalauja tik trupučio dėmesio.  

Tik tinkamai įvertinus  visus šiuos faktorius rožės augs sveikos ir  savo žiedais puoš mūsų artimųjų kapus, atrodys kukliai, neiššaukiančiai ir harmoningai derinsis su aplinka.

  Taigi, kokios rožės geriausiai tinka kapuose ? Išvardinsime kelias tinkamiausias sodines grupes. Tai krūminės, parko, floribundinės , poliantinės, miniatiūrinės ir besidriekiančios.

Nelabai tinka arbatinės – hibridinės. Tai klasikinės rožės dideliais žiedais ir ilgais kotais, tačiau žiedų yra palyginti nedaug ir vieniems nužydėjus praeina ilgesnis laiko tarpas iki sekančių žiedų ir be to (apie ką liūdna priminti) jas gana dažnai išvagia. 

Atsargiai reikėtų vertinti laipiojančias rožes, dažniausiai jos užima daug vietos , užgožia paminklą,  kapą ir priėjimą prie jo, apsunkina kapo priežiūrą. Norint vertikaliai apželdinti paminklą ar vietą šalia jo geriausiai tiktų krūminės, parko ar besidriekiančios rožės, kurios apsivyniojusios ant atramėlės ar paminklo labai dekoratyviai atrodo kaip miniatiūrinės vijoklinės.

Parko rožės – tai dekoratyviniai erškėčiai. Užauga nuo 1 m. iki 2 m. aukščio. Nereikalauja priežiūros, labai atsparios šalčiui, jų nereikia žiemai dengti.

Floribundinės (arba gausiažiedės, rabačių) –  tai palyginti neaukštos (nuo 40 cm. iki 80 cm.) dažniausiai pilnavidurės gausiai kekėmis iki vėlyvo rudens žydinčios rožės, turinčios visą spalvų gamą – nuo baltos iki tamsiai raudonos.  Kai kurių veislių (pvz.. Europeana) labai dekoratyvūs tamsiai žaliai rausvi lapai. Tinka sodinti iš abiejų paminklo pusių.

Poliantinės – tai gana sena rožių grupė. Neaukštos (40-50 cm.), gausiai žydinčios. Pasižymi atsparumu nepalankioms žiemojimo sąlygoms, jos ypač atsparios drėgmės pertekliui, o tai svarbu mūsų klimato sąlygomis, jų priežiūra yra paprastesnė. Kadangi yra smulkesnės už floribundines, gali būti sodinamos prieš paminklą arba šalia jo.

Miniatiūrinės – tai puikiai tinkančios ant kapo rožytės. Kompaktiškos, žemutės (20-40 cm.), žydinčios labai gausiai, beveik be pertraukos visą vasarą ir rudenį. Tinka aprėminti kapą. Taip pat labai gražiai atrodo pasodinus vieną arti kitos. Net galima paruošus vieną bendrą duobutę susodinti kartu kelias (pvz.. keturias priešinguose duobutės kraštuose 15-20cm. atstumu viena nuo kitos), tada jos atrodo lyg vienas gausiai žydintis krūmelis.

Besidriekiančios rožės – tai  nuostabus žemę dengiantis kilimas. Nedideli, blizgantys lapeliai, sudarantys tankią lapiją, visą vasarą ir rudenį žydintys smulkūs žiedeliai, sutelkti gausiuose žiedynuose, atrodo  labai dekoratyviai, bet kartu kukliai ir neiššaukiančiai. Vienų veislių šakos driekiasi visai pažeme, kitų kiek pakyla, o dar kitų pakyla gana aukštai, 50-60 cm., po to svyra žemyn ir driekiasi pažeme. Ūglių ilgis įvairus, nuo 20-30 cm. iki 2-3 metrų. Kapuose labiausiai tiktų kompaktiškos, neilgais ūgliais veislės. Visos labai atsparios šalčiui, net vėlyvą rudenį dar būna su lapais. 

Kaip išsirinkti rožių sodinukus

Rožės auginamos prie savo namų, kolektyviniuose soduose, kaimo sodybose, miestų skveruose ir parkuose, įstaigų ir organizacijų teritorijose.  Aplinkai puošti tinka visų grupių rožės, o arbatinės hibridinės dar tinka ir žiedams skinti, nors trumpais koteliais pasimerkti galima visų grupių rožių žiedų. Parenkant vietą rožių sodinimui pravartu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: rožės nemėgsta smarkiai perpučiamų vietų, nepakenčia įmirkusios žemės, mėgsta saulę ir tyrą orą, todėl sodinti reikia rytų, pietų ar vakarų pusėje. Retą rožę galima sodinti šiaurinėje pastatų pusėje, pavėsyje (viena iš tokių – laipiojanti rožė “Parkdirektor Riggers“). 

Dėl rožių sodinimo tankumo ir gylio yra įvairių nuomonių. Praktiškiausia arbatines- hibridines ir floribundines rožes sodinti kas 40 cm, kad nebūtų didelių tuščių tarpų ir nesunku būtų pasiekti jas prižiūrėti. Laipiojančias rožes reikia sodinti kas 1,5-2 m., parko ir stiebines rožes – kas 1-1,5 m., o miniatiūrines ir iš dalies poliantines – kas 20-25 cm. priklausomai nuo pasirinktų veislių. Sodinti rožes reikėtų tokiame gylyje, kad skiepijimo vieta būtų lygiai su žemės paviršiumi ar 1-2 cm. žemiau. Paprastai rožės yra mulčiuojamos ir tada skiepijimo vieta ir šaknies kaklelis yra lengvai pridengiami. Per giliai pasodintos rožės daug blogiau auga, ypač sunkesnėje dirvoje, šaknims trūksta oro, smulkiosios šaknelės negauna maisto medžiagų.

Pasirenkant konkrečias rožių veisles atkreipiamas dėmesys į spalvas ir jų suderinamumą, krūmų aukštį, žydėjimo periodus ir trukmę, atsparumą ligoms, kenkėjams, žiemai ir blogoms oro sąlygoms.

Nusipirkti sodinukų galima parodose ir mugėse, turguose ir tiesiai iš rožių sodinukų augintojų. Taupant vietą sodinukai būna susukti į gana siaurus polietileninius puodelius. Šaknys juose būna suspaustos, todėl sodinant reikia neužmiršti jas paskleisti. Sodinant duobutės centre supilamas nedidelis kauburėlis žemių ir, išardžius polietileninį puodelį, paskleistomis šaknimis sodinukas pasodinamas. Truputį užpylus žemių jį reikia šiek tiek kilstelėti, kad neliktų užsilenkusių šaknelių.   

Perkant pakelkite puodelį ir pažiūrėkite ar matosi baltų šaknelių – kuo jų daugiau, tuo geriau. Skiepijimo vietą turi būti gražiai aptraukęs kalius – tai rodo, kad poskiepis ir įskiepis priėmė vienas kitą. Priešingu atveju (nesant kaliaus) įskiepis dar gyvena pats iš savęs ir dažniausiai arba rožė visai žūna arba skursta. Atkreipkite dėmesį į bendrą sodinuko vaizdą – jis turi būti tvirtas, lapai sveiki, nesuvargę, neapnikti kenkėjų (ypač voratinklinių erkučių), nenudeginti chemikalais. Labai gerai jei krūmelis turi ne vieną stiebelį, o jau išsišakojęs į kelis, tačiau  pasodinus vis tiek reikės patrumpinti, kad toliau šakotųsi ir formuotųsi krūmas. Jeigu sodinukas yra labai ištysęs, liaunas, išblyškusiais, lyg vaškiniais lapais, apatinėje krūmelio dalyje lapai geltoni arba jų visai nėra, tai jis buvo auginamas labai ankštai, gavo per mažai šviesos ir oro, buvo užpultas ligų. Tokie sodinukai sunkiau ir lėčiau vystosi. Didesnė jų dalis vėliau atsigauna, o kai kurie net žūsta. Kai kurie sodinukai gali būti pažeisti degligės. Jos būdingas požymis yra ant stiebų ir ūglių susidarę rausvai rudos, su violetiniu apvadu stambokos dėmės. Kartais jos apjuosia visą ūglį arba šakelę ir tada virš jų esanti rožės dalis nugelsta ir nudžiūsta. Skiepijimo vieta dažniausiai būna apsukta sintetine izoliacija arba medicininiu pleistru. Jeigu apsukta pleistru – palikite jį, iki žiemos jis palengva supus, o jeigu izoliacija – pasodinus ar kiek vėliau (ne vėliau kaip iki vasaros vidurio) reikia atsargiai, viena ranka prilaikant, arba nuvynioti arba, truputį įpjovus, nuimti. Priešingu atveju rudeniop, šaknies kakleliui pradėjus storėti, izoliacija vis labiau verš šaknies kaklelį ir maisto medžiagos  sunkiai pateks į ūglius.

Perkant rožių sodinukus pasitarkite su pardavėju – rožių augintoju, jis visada mielai jums patars. Anksčiau buvome įpratę rožes pirkti tik iš latvių. Gerai, jei pats augintojas atveža savo sodinukus. Deja, vis dažniau pasitaiko, kad asmuo, atvežęs iš svetur sodinukus, mažai ką gali apie juos pasakyti, nes jis yra tik perpardavinėtojas.  Pravartu paklausti, iš kur yra poskiepiai. Atvežti iš pietų dažniausiai yra blogi, pertręšti azoto trąšomis, norint juos per vienerius metus užauginti tinkamus skiepyti.

 Šiuo metu Lietuvoje  užauginama pakankamai daug įvairių veislių, tame tarpe ir visai naujų,  geros kokybės rožių sodinukų.              

Rožes auginti yra nelengva, tačiau jų grožis ir auginant patirtas džiaugsmas su kaupu atlygina įdėtą triūsą.