Demo

Rožių genėjimas

Kaip genėti rožes?

  • rožes kerpant jos atjauninamos, gausiau žydi ir yra sveikesnės;
  • pagrindinis kirpimas pavasarį;
  • svarbiausias klausimas: ar Jūsų rožės žydi vieną kartą per vasarą 3-6 savaites, ar su pertrūkiais ar nenutrūkstamai žydi iki šalčių? Vieną kartą žydinčios rožės žydi ant praėjusių metų ir vyresnių ūglių, o pakartotinai žydinčios – ir ant jaunų ūglių. Tai reiškia, kad niekada nereikia kirpti vieną kartą žydinčių rožių pirmamečių ūglių, kitaip Jūs nukirpsite ateinančių metų būsimus žiedus !
  • kirpti įstrižai ½-1 cm. virš akutės.

Kokias rožes genėti?

  • visų rožių, vienodai ar vieną kartą žydinčių, ar pakartotinai, vijoklinių ar ne, pradžioje reikia iškirpti visas iššalusias, ligotas, sužeistas, plonas ir silpnas šakas;
  • trumpinant nukirpti iki sveikos medienos (šerdis nebe ruda, o šviesiai žalsva);
  • pakartotinai žydinčias rožes (poliantines, floribundines, arbatines-hibridines, miniatiūrines) patrumpinti iki 25-30 cm. Stiprius ūglius trumpinti silpniau, silpnus – stipriau;
  • žiedų karpymas: nuo birželio iki rugsėjo karpyti nužydėjusius žiedus su vienu, dviem lapais, tada Jūsų rožė greičiau ir daugiau vėl žydės. Silpnas karpymas – silpni, stiprus karpymas – stiprūs nauji ūgliai;
  • besidriekiančių rožių kasmet nekirpti. Pasodinus jas, sekančių metų pavasarį iškerpamos tik iššalusios ir sužalotos šakutės;
  • visų krūminių ir vijoklinių rožių kasmet kirpti taip pat nereikia.
  • beveik visos rožės yra įskiepytos į laukinį erškėtį (išskyrus savašaknes), kuris žemiau skiepijimo vietos gali leisti laukines atžalas (lapeliai maži, šviesiai žali). Jos turi būti kuo greičiau pašalintos išlaužiant ar nukerpant prie pat šaknų, jų susidarymo vietoje. Laukinės atžalos sunaudoja daug maisto medžiagų, todėl rožės krūmelis vystosi ir žydi daug silpniau.

Nudengimas ir pavasarinis genėjimas roziu-genejimas

Pirmiausiai reikia nudengti rožių krūmelius. Nudengti reikia dalimis – pradžioje anksti, vos pasirodžius pirmiems kovo saulės spinduliams ir nedaug, kad rožės gautų šiek tiek daugiau oro ir nešustų, o naktimis vis dar stipriau pašalus – nenušaltų. Įsitikinus, kad didelių šalčių nebebus, danga galutinai nuimama. Geriausia tai atlikti ūkanotą dieną, nes stipri kovo saulė rožėms yra pavojinga, jos net gali apdegti. Dažnai rožių augintojai skundžiasi, kad po žiemos miego nudengus rožes, jos būna labai apšalusios, kai kurios net visai neatsprogsta. Tačiau dažniausiai būna kitaip – jos būna iššutę. Gerai sumedėjusios rožės šalčio per daug nebijo, tačiau žiemą jos labai jautrios drėgmei (ypač užsitęsusiems atlydžiams) ir oro trūkumui, todėl labai svarbu jas pavasarį kuo anksčiau nudengti.

Sekantis darbas, bene pats svarbiausias nors ir nelengvas, yra rožių genėjimas. Pavasarį genima du kartus. Pirmojo genėjimo metu, vos tik rožėms pradėjus sprogti, karpomi negyvi (pajuodę) šakų galiukai, įdėmiai apžiūrimas kiekvienas krūmelis, aštriomis sodo žirklėmis iki pat kamieno nupjaustomos smulkios nereikalingos šakutės, negyvi stagarai ir dagiai, pašalinamas silpnesnis iš ūglių, jei krūmo apačioje iš vienos vietos auga keli ūgliai, kad likusiam užtektų maisto medžiagų. Nudengtus ir iškarpytus rožių krūmelius, taip pat žemę aplink juos nieko nelaukiant reikia dezinfekuoti. Taip apsaugosite rožes nuo peržiemojusių kenkėjų ir grybinių ligų užuomazgų. Pavasarį ypač pavojinga liga yra degligė. Ryškiausiai ji pastebima nudengus, kai rožės labiausiai nusilpusios. Charakteringi jos požymiai – ant stiebų ir ūglių susidarę rausvai rudos, su violetiniu apvadu dėmės. Jeigu dėmės yra gana didelės ir apjuosia visą ūglį, tada virš jų esanti augalo dalis pradžioje nugelsta, o po to nudžiūsta. Nuo šios ligos rožės labiau nukenčia tada, kai žiemą po dangomis ilgą laiką būna teigiama temperatūra, dažni atlydžiai. Purkšti galima įvairiais vario preparatais: 1% Bordo skiediniu, 0,2 % fundazolu, 0,5 % vario oksichloridu, 0,5 % vario sulfatu (žmonių nuo seno vadinamu "mėlynu akmenėliu").

Rožėms daugiau išsprogus, jos vėl genimos. Dar kartą apžiūrimi visi krūmai. Paliekami patys stipriausi pumpurai. Jų paliekama tiek, kiek krūmas pajėgia išmaitinti. Šakoms, kurios yra nusvirusios į šonus, daugiau sprogstančių pumpurų paliekama į krūmo vidų, o augančioms tiesiai į viršų – į lauko pusę. Yra trys genėjimo būdai – silpnas, vidutinis ir stiprus. Silpnai genint nukerpama tik rožės viršutinė dalis, vidutiniškai – apie pusę ūglio, o stipriai – kai ūgliai paliekami trumpi (apie 20 cm.) su 1-3 akutėmis.

Į rožių genėjimą reikia žiūrėti kūrybiškai, nes įvairių veislių krūmai nevienodai peržiemoja, taip pat įvairių grupių rožes reikia nevienodai karpyti. Pavyzdžiui miniatiūrines rožes geriausia genėti silpnai, nes krūmeliai ir taip žemi ir jas stipriai genint liktų mažai sprogstančių pumpurų ir pirmo žydėjimo metu būtų mažai žiedų. Daugiažiedžių (floribundinių) rožių reikia palikti daugiau šakučių, negu didžiažiedžių (arbatinių hibridinių). Parko ir pusiau laipiojančių rožių taip pat nereikia stipriai genėti. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti genint laipiojančias rožes. Dauguma laipiojančių rožių žiedus sukrauna ant antrų metų ūglių, todėl iškerpamos tik senos, kelerių metų ir jau sukamblėjusios neproduktyvios šakos, o kitų tik nukerpami pajuodę, negyvi galiukai. Stiebinės ) rožės genimos atsižvelgiant į tai, kokios grupės ir veislės rožės įskiepytos.

Čia aptarėme tik pavasarinį genėjimą, tačiau rožes karpyti reikia visą vasarą ir rudenį, iki pat žiemos.

Genėjimas vasarą

roziu-genejimas-vasaraJau pavasarį aptarėme, kad rožes reikia genėti visą sezoną. Genėjimo tikslas – kiekvienais metais pašalinti senus ūglius ir stimuliuoti sveikų, jaunų ūglių vystymąsi. Sodinant ar ką tik pasodintus jaunus rožių krūmelius reikia smarkiai (paliekant 15-20 cm. ūgelį su 3-4 akutėmis) patrumpinti, kad formuotųsi kelios šakos, iki vasaros vidurio gnaibyti žiedpumpurius, kai jie yra apytikriai žirnio didumo, nes pirmi jaunų rožių žiedai išnaudoja per daug maisto medžiagų, kurios reikalingos šaknų sistemos vystymuisi ir krūmelio formavimuisi.

Vasarą nukarpomi peržydėję žiedai, iškarpomi silpni, akli (ūgliai, kurių viršūnėse nesusiformuoja pumpuras), taip pat kreivi ir seni, neproduktyvūs ūgliai. Kerpama virš antro ar trečio lapo su gerai išsivysčiusia akute, nukreipta į krūmo išorinę pusę. Tokiu būdu stimuliuojamas naujų, stiprių ūglių vystymasis. Negalima kirpti žiedo su ilgu kotu iki pat krūmelio apačios, nepaliekant stiprios akutės, iš kurios galėtų išaugti naujas ūglis. Parko, pusiau laipiojančių ir laipiojančių rožių tik pašalinamos senos, silpnos ir pažeistos šakos. Pradžioje sezono floribundinės rožės genimos paliekant 4-6 pumpurus, išpjaunamos silpnos ir senesnės kaip dvejų metų šakos. Vasarą tik nukarpomi peržydėję, jau nedekoratyvūs žiedai. Kamieninės rožės genimos priklausomai nuo įskiepytos rožių grupės ir veislės, taip pat iškarpomi visi ūgliai, augantys į karūnos vidų.

Taip pat viso sezono metu reikia neužmiršti iškarpyti laukinių ūglių, atimančių daug maisto medžiagų iš kultūrinių ūglių. Primename, kad karpyti reikia aštriomis sodo žirklėmis nes atšipusiomis perspaudžiamas ūglis, pjūvis būna nelygus, "išplėštas", blogai užsigydo, gali patekti infekcija.

Rožės žiedas tai puikus

vaizdas, kvapas ir jausmas!

Susisiekite su mumis:

 
 
Mobilusis telefonas:
8-615-24801
 
 
Elektroninis paštas:
el pastas
 
2 vieta Kauno miesto gražiausių sodybų konkurse

Gražiausia sodyba !

2000 metais laimėjome 2 vietą Kauno miesto gražiausių sodybų konkurse.

Populiaraus žurnalo

"Augalų pasaulis" Nr. 60

Populiaraus žurnalo "Sodo spalvos" priedas.

Viešasis kalbėjimas Eglutės įžiebimas Kaune 2015 Virtuvės baldai Eglutės įžiebimas Kaune 2016